Folkloro ansamblio „Jorė“ vakaras, skirtas Motinos dienai
Renginio aprašymas
Folkloro ansamblio „Jorė“ vakaras, skirtas Motinos dienai Folkloro ansamblio „Jorė“ koncertai skirti Motinos dienai yra viena iš kolektyvo tradicijų.
Renginio aprašymas
Folkloro ansamblio „Jorė“ vakaras, skirtas Motinos dienai
Folkloro ansamblio „Jorė“ koncertai skirti Motinos dienai yra viena iš kolektyvo tradicijų.
Šiais metais tai bus pasidainavimai. Keturios jų dalys atspindės tarpsnius, kurių platybėse kaip šventraštyje – mama visur.
Į savo programas „Jorė“ neretai įpina skaitymus, dažniausiai eilėraščius. Šiemet vadovei Rūtai užsiminus apie tekstus, kolektyvo nariai susimąstė, kad labai mažai žino apie ansambliečių mamas. Ir kad vis mažiau norisi nutolti nuo savasties – tiek liaudies dainų, tiek patyrimų ir prisiminimų.
Paprašius ansambliečių parengti po keletą sakinių programos temų pristatymui, radosi štai tokios mintys, kurios pasidainavimų vakarą bus papasakotos kiek plačiau.
*
„Prisimenu, kaip vaikystėje labai laukdavau, kada mama pabaigs ruošą ir pasiėmusi į rankas mezginį įsitaisys fotelyje. Aš rasdavau vietą šalia ir klausydavausi jos pasakojimų, eilėraščių ar dainų. Mama skambiu balsu dainuodavo ar deklamuodavo, o tuo metu jos rankos kurdavo man megztukus, suknutes, kojinaites ar pirštines. Atmintyje išlikę, kad su tėčiu skaitydavome knygas, o buvimą su mama prisimenu vis kažkokiuose jos darbuose. Darbuose ir toje saldžioje ramybėje, kurią jausdavau mamai mezgant…“, – apie vaikystę pasakoja Vilmantė.
*
„Augau kaimi, ir man natūraliai unsraše toks supratimas: pabūt ir pabendraut su artimais gali kai dirbi rozu – ar tai būt bulvių skutimas, šiena vežimas, ar bulviakasis. Ir iki dabar teip ir lika, kaip su mamu buvam inpratį – talkon kaip tikron šventėn, tadu ir joks darbas neišgūsdins“, – darbus ir šeimą prisimena Saulius.
*
„Ėjau per lauką – žali rugučiai, ėjau per antrą – žalia giružė, o ten netoli ir kalnelis, kur ilsisi mano Mamytė ir Močiutė, dvi iš trijų mano mylimiausių gyvenimo moterų. Pabūnu aš su Jomis, išgeriu kavos, pasikalbu, nusiraminu ir žengiu toliau savuoju keliu“, – našlaičių dainų tema pasakoja Rimas.
*
„Pasirašiau mamos prisiminimą. Man ta istorija tokia dokumentiška, kaip iš rankraščio su pavardėm, ir gryna tokia, išgyvenama ir pajaučiama atrodo. Teko daug pavargti, kol iššifravau ir rišliai sudėliojau jos mintis iš ilgoko įrašo nuotrupų, kol išryškėjo du poliai: Mama – tai gimimas, rūpestis, meilė, pasiaukojimas ir šviesa, karas – tai skausmas, baimė, smurtas, mirtis ir tamsa. Nei vieno iš jų negalime pasirinkti. Negimęs nemiršta, bet aš renkuosi gimti. Plyšta širdis, kai žiūriu į rimstančių mamos akių begalybę. Apkabinu ir nerandu pakankamų padėkos žodžių… Ačiū, Mama, kad aš čia“, – apie karo dainas pasakoja Tautvydas.
*
O koncertą lydinčių vizualizacijų kūrybinį procesą autorė Audronė Žilinskienė (Audra Zili) apibūdina kaip šventos meilės ratą, apsikabinimą per kraują ir gyvastį – kai mamai gražiausias jos vaikas, vaikui – jo mama.
Pasidainavimų vakaras bus šiltas ir papasakotas daug plačiau – lauksime Jūsų!