Kultūrinių mainų tarp besigiminiuojančių miestų projektas „Krokuva – Vilnius. Susitikimai“ birželio 17 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje kvies pasinerti į sakralinės ir pasaulietinės muzikos skambesį – koncertuos vienas ryškiausių Lenkijos kamerinių chorų – „Cracow Singers“, iš Krokuvos.
Apie kultūrinius ryšius, kūrybinius procesus, pastarųjų metų iššūkius ir būsimą koncertą kalbinome artėjančiai viešnagei Vilniuje besiruošiantį „Cracow Singers“ meno vadovą Karolį Kusz, kuris kolektyvui vadovauja nuo pat jo susikūrimo pradžios.
Kada įvyko Jūsų pirma pažintis su Vilniumi? Kokia ji buvo?
Vilniuje lankiausi ne kartą. Mano vizitai visada buvo susiję su muzikine veikla, o tai tik patvirtina unikalius Krokuvos ir Vilniaus kultūrinius ryšius. Paskutinį kartą su grupe „Cracow Singers“ Vilniuje lankėmės 2019 m. – dalyvavome 19-ojo festivalio „Banchetto musicale“ programoje, skirtoje 450-osioms Liublino unijos pasirašymo metinėms paminėti. Vilnius yra gražus miestas ir aš čia visada gerai jaučiuosi.
Jau 7 metus vadovaujate ansambliui „Cracow Singers“, kurį sudaro talentingi ir patyrę profesionalūs dainininkai. Papasakokite, kas motyvuoja jo narius ir kokios sąlygos jiems svarbios jų aplinkoje?
Nuo pat pradžių visą savo laiką ir jėgas skyrėme tam, kad kolektyvui sukurtume aukšto lygio darbo sąlygas, o mūsų kuriami projektai išsiskirtų meniškumu ir konceptualumu. Taip jau beveik 7 metus sėkmingai dirbame, koncertuojame Lenkijoje ir užsienyje, esame vis dažniau kviečiami dalyvauti renginiuose, ir bendradarbiaudami su užsienio partneriais, ansambliais, dirigentais bei kompozitoriais, leidžiame unikalias kompaktines plokšteles.
Kamerinis choras „Cracow Singers“ garsėja konceptualumu, garso estetika, interpretacijomis, tarpdisciplininiais projektais ir įvairiapusišku repertuaru. Koks buvo jūsų reikšmingiausias pastarųjų metų projektas?
Kiekvienas projektas mums labai svarbus ir savitas. Kartais puikūs koncertai vyksta be didelio rezonanso, o kartais mažų festivalių metu užmezgami nauji kontaktai su nuostabiais žmonėmis, kurie kviečia kartu kurti ateityje. Visuomet stengiamės, kad kiekvienas koncertas klausytojui būtų išskirtinis. Mums itin reikšmingas buvo praėjusiais metais bendradarbiavimas su Fabie Bonizzoni ir jo vadovaujamu baroko orkestru „La Risonanza“, su kompozitore Lera Auerbach bei su Armėnijos nacionaliniu choru „Hover“. Pastarosios kūrybinės patirties metu susižavėjome Armėnijos kultūra ir muzika, kilo daug idėjų tolimesniems projektams. Ir žinoma, džiaugiamės mūsų penkiomis kompaktinėmis plokštelėmis.
Papasakokite daugiau apie būsimo koncerto Vilniuje programą. Kuo jis išskirtinis? Kokius kūrinius pasirinkote ir kodėl?
Džiaugiamės galimybe laisvai pasirinkti koncerto repertuarą. Tai ne tik puiki proga publikai pristatyti mums ypač artimus, ir mūsų nuomone, pristatymo vertus kūrinius, bet ir visų pirma – sukurti programą, kuria pagerbiami įsimintini įvykiai ir sukaktys. Taip yra ir šiuo atveju. Mūsų parengtoje programoje pristatomi keli prieš šimtmečius sukurti a cappella muzikos šedevrai, taip pat šiuolaikinių lenkų kompozitorių Karolio Szymanowskio, Witoldo Lutosławskio, Henryko Mikołaj Góreckio, Krzysztofo Pendereckio kūriniai ir nauji, iškilių lenkų poetų – Stanisławo Wyspiańskio ir Adomo Mickevičiaus įkvėpti kūriniai. Beje, A. Mickevičiaus baladžių rinkinys „Baladės ir romansai“ šiemet mini 200 metų išleidimo Vilniuje sukaktį. Dvi programoje esančias dainas – „Lilje“ ir „Świtezianka“ – sukūriau specialiai šiam koncertui ir džiaugiuosi, kad būtent Vilniuje vyks jų premjera.
Kaip manote, kokių problemų šiuo metu kyla chorinės muzikos kompozitoriams ir atlikėjams?
Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Problemos labai priklauso nuo konkrečioje šalyje puoselėjamų vokalo ir choro tradicijų, tačiau manau, kad Lenkijoje didelė problema yra žemas chorinio išsilavinimo lygis ir kvalifikuotų specialistų trūkumas. Chorai mokyklose ar universitetuose visada tapatinami su papildomu ir dažnai nereikalingu dalyku. Bet juk tai yra geriausia muzikos kūrimo ir bendradarbiavimo su kitu atlikėju forma.
Kaip pandemija paveikė Jūsų darbą ir ko iš to išmokote?
Pandemijos metas mums buvo sunkus, tačiau dirbti nesustojome. Į repeticijas rinkdavomės mažesnėmis grupėmis. Daugelį mūsų planų teko keisti, kai kuriuos projektus atšaukti. Ypač gaila dviejų neįvykusių didelių koncertų Kenterberio ir Talino festivaliuose, kuriems labai ruošėmės. Juos pavyko perkelti į elektroninę erdvę ir parodyti internetu. Pandemijos metu atsiradusį laiką išnaudojome naujų idėjų paieškai, pradėjome du naujus cikliškus muzikinius projektus.
Stebime į koncertų sales sugrįžusių klausytojų reakciją ir manau, kad galiu kalbėti tiek už atlikėjus, tiek už publiką – visi pasiilgome gyvos muzikos.
Krokuva ir Vilnius yra du istoriniais ryšiais sujungti miestai – kadaise buvusios Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, kurias šimtmečiais siejo politiniai, religiniai ir kultūriniai ryšiai. Ko, kaip Krokuvos gyventojas, palinkėtumėte šiandien vilniečiams?
Daugybę metų Krokuvą ir Vilnių vienijanti sąjunga tiesiogiai įtakojo abiejų kultūrų klestėjimą. Šiuos santykius matome iki šiol, ypač muzikos, kaip universalios kalbos, srityje.
Linkiu, kad bendradarbiavimas, ne tik kultūrinis, tarp Krokuvos ir Vilniaus miestų augtų ir tęstųsi kuo ilgiau.
Šių metų „Krokuva – Vilnius. Susitikimai“ projekto svečiai – kamerinis choras „Cracow Singers“ yra nuolatinis Krokuvos miesto kultūrinių renginių, edukacinių ir socialinių projektų, įvairių festivalių Lenkijoje ir užsienyje dalyvis. Profesionalių dainininkų kolektyvas atlieka įvairių žanrų ir stilių repertuarą – nuo viduramžių ir Renesanso laikų iki šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. „Cracow Singers“ ne tik atlieka a cappella muziką, bet ir bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, kviestiniais dirigentais, kameriniais ir simfoniniais orkestrais, instrumentiniais ansambliais, savo koncertuose pristato naujų kūrinių premjeras.
Kamerinio choro „Cracow Singers“ pasirodymas Vilniuje vyks birželio 17 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Nemokamo koncerto pradžia – 18 val. Būtina išankstinė registracija el. p. registracija@vilniuskc.lt.
Koncerto organizatorius – Vilniaus kultūros centras
Daugiau apie koncertą feisbuke: https://www.facebook.com/events/334288318793949/
