Nors šiųmetes „Vilniaus dienas“ lydėjo lietus, stiprus vėjas ir rudeniška vėsa, oro išdaigos nesutrukdė svarbiausiam dalykui – miestas tris dienas gyveno festivaliu. Lankytojai rinkosi į koncertus, sportavo, atrado naujas kultūros ir kūrybines veiklas, Gedimino prospekte netrūko smalsuolių, aikštėse skambėjo muzika, o įvairiose miesto erdvėse jautėsi ypatinga nuotaika, kuri patvirtino, kad miesto šventę kuria ne oras, o žmonės.

„Šių metų „Vilniaus dienos“ turbūt labiausiai įsimins ne dėl oro, kuris tapo tikru išbandymu, o dėl šiltos, gyvos ir nepaprastai vienijančios atmosferos. Esame dėkingi visiems dalyviams, atlikėjams, kūrėjams, partneriams, savanoriams ir, žinoma, lankytojams, kurie savo šypsenomis ir energija pavertė šias tris dienas tikra miesto švente“, – sako festivalio organizatoriaus Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

Rugsėjo 4–6 dienomis antrąjį kartą vykusios „Vilniaus dienos“ šiemet išsiplėtė ne tik geografija, bet ir turiniu: 4 pagrindinės muzikos scenos, kuriose vyko 46 koncertai bei pasirodymai; 6 val. humoro kartu su K2 Comedy; daugiau nei 100 sporto ir aktyvaus laisvalaikio veiklų; beveik 40 literatūros renginių; daugiau nei 500 kūrėjų ir prekių ženklų; meno, kūrybinių ir bendruomeninių veiklų.

Festivalio mastą atspindėjo ne tik žmonių srautai miesto erdvėse. Oficialioje „Vilniaus dienų“ svetainėje šįmet apsilankė daugiau nei 90 tūkst. lankytojų – čia jie ieškojo programos, rinkosi renginius ir planavo savo festivalio maršrutą.

Nuo pirmojo koncerto iki naktinio Vilniaus

Šiemet „Vilniaus dienos“ pirmą kartą pasiūlė patirti miestą ne tik dieną, bet ir naktį. Naujas renginių ciklas „Vilniaus naktys“ šeštadienio vakarą lankytojus pakvietė su vienu bilietu keliauti tarp keturių skirtingų sostinės klubų ir atrasti skirtingas naktinio Vilniaus erdves ir muziką.

Didelio publikos susidomėjimo sulaukė pirmą kartą surengta „Sunkioji terasa“, per dvi dienas į sceną pakvietusi 9 Lietuvos roko ir metalo grupes. Naujas festivalio formatas tapo sėkmingu muzikinės programos papildymu ir parodė, kad „Vilniaus dienose“ savo vietą randa ir sunkesnio skambesio muzikos gerbėjai.

Keturiose festivalio scenose tris dienas netilo tiek gerai pažįstamų Lietuvos atlikėjų, tiek naujų vardų gyvai atliekama muzika. Penktadienio ir šeštadienio vakarais kaskart pilnutėlėje Katedros aikštėje koncertavo „Kamanių šilelis“, Free Finga, Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas.

Vilniaus sporto festivalis trims dienoms subūrė sportuojantį miestą

15-asis Vilniaus sporto festivalis trims dienoms Lukiškių aikštę ir Baltojo tilto sporto aikštyną pavertė didele sporto erdve. Daugiau nei 70 sporto klubų ir organizacijų pristatė per 100 sporto ir aktyvaus laisvalaikio veiklų – festivalyje susitiko profesionalus ir mėgėjiškas sportas, varžybos, atviros treniruotės, sporto išbandymai, klubų pasirodymai, šokiai, ekstremalus ir įtraukus sportas.

Dvi pagrindines festivalio erdves šiemet sujungė ir pačios programos dalimi tapusi Neries upė. Joje vyko „Vilniaus Regata“ plaukimas, subūręs 272 dalyvius ir 154 ekipažus – upe plaukė baidarės, irklentės, plaustai, drakonų valtys, sprinto ir slalomo baidarės bei kitos irklu varomos priemonės. Plaukimas sujungė itin skirtingas kartas – jauniausiam dalyviui buvo vos 2 mėnesiai, vyriausiam – 85-eri.

Festivalio programą pirmą kartą papildė ir kartu su DELFI surengta „Sveiko judesio konferencija: Active Vilnius“, pratęsusi festivalio mintį – sportą ne tik išbandyti, bet ir geriau suprasti. Sporto profesionalų, ekspertų ir žinomų žmonių pokalbius apie judėjimą, sportą, sveikatą, motyvaciją ir kasdienius pasirinkimus tiesiogiai per DELFI TV stebėjo daugiau nei 25 tūkst. žiūrovų.

Sporto programą vainikavo ir „Ryto“ sezono atidarymo renginys „Juodai baltai raudonas Vilnius“ Lukiškių kalėjime, šiemet išaugęs į visos dienos festivalį.

Knygos išėjo į miestą

„Septintą kartą įvykusi „Knygų aikštė“ su kone 40 renginių vilniečiams jau tapo mažąja Vilniaus knygų muge, ji įrašyta į daugelio literatūrą mylinčių vilniečių kalendorius kaip tradicinė susitikimo erdvė. Tiesa, šiemet renginiai iš Katedros aikštės plėtėsi ir į Gedimino prospektą, ir į Vilniaus literatų namus. Smagu, kad skaitytojų nebaugino lietingi orai ir visas tris „Knygų aikštės“ dienas netrūko žmonių, norėjusių susitikti su leidėjais ir autoriais, atrasti naujausias knygas ar parsinešti mėgstamo rašytojo autografą“, – sako „Knygų aikštę“ organizuojančios Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Laura Tekorė.

Atradimų prospekte – beveik 450 skirtingų istorijų

Kaip ir dera „Atradimų prospektui“, Gedimino prospektas tapo pagrindine šventės arterija, kurioje galima buvo ir žiūrėti, ir atrasti, ir klausytis, ir ragauti bei parsivežti dalelę Vilniaus namo. Čia maisto kūrėjai ir prekybininkai siūlė įvairiausių skonių, tautodailininkai kvietė iš arčiau pažinti tradicinius amatus ir jų meistrystę, menininkai ir „Stiliaus LOKACIJOS“ kūrėjai pristatė savo kūrybą bei surengė daugiau nei 20 kūrybinių dirbtuvių.

Vilnius, kuriame telpa visas pasaulis

„Vilnius Is My City“ renginys Bernardinų sode į festivalio erdves atnešė tarptautinio Vilniaus spalvas – prie 100 metrų stalo susitiko skirtingų šalių bendruomenės, jų virtuvės, muzika, kalbos ir istorijos. Penktą kartą vykusioje šventėje pirmą kartą įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, skirti užsienyje gimusiems vilniečiams, savo veikla kuriantiems miestą.

Vilnius žvelgė ir į naktinį dangų

Nauju ir vienu laukiamiausių šiųmetės šventės momentų tapo 100 dronų šou prie Baltojo tilto. Maždaug 15 minučių trukusiuose trijuose pasirodymuose buvo pasakojama Vilniaus istorija, atpažįstami miesto simboliai ir sostinės vaizdai. Tai buvo simboliška festivalio kulminacija – miestas, kuris tris dienas šventė gatvėse, aikštėse, scenose, prie upės ir klubuose, vakare persikėlė ir į dangų.

„Norime, kad „Vilniaus dienos“ ir toliau augtų kartu su miestu – atlieptų jo žmones, jų pomėgius ir besikeičiantį Vilniaus gyvenimą, drąsiai įsileistų naujas idėjas ir kasmet pasiūlytų tai, ko dar nebuvo“, – sako festivalio organizatoriaus Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.