Kultūros mainų festivalis „Gdanskas Vilniuje 2026“ tęsia daugiau nei du dešimtmečius trunkančią misiją – stiprinti gyvą Lietuvos ir Lenkijos kultūrų dialogą. Vienas ryškiausių šių metų renginių programos akcentų – lenkų atlikėjos Majos Miro koncertas Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje gegužės 22 d.
Maja Miro – fleitininkė, kompozitorė, improvizatorė ir tarpdisciplininė kūrėja, garsėjanti gebėjimu istorinius instrumentus perkelti į šiuolaikinį meninį kontekstą. Iš Krokuvos kilusi ir Gdanske daugiau nei 17 metų gyvenanti bei kurianti atlikėja į Vilnių atvyksta kartu su muzikantų grupe, su kuria ji pristatys programą „Fleita iš Baltijos dugno“ – koncertą, gimusį iš neįtikėtinos XVIII a. instrumento istorijos.
Vilniuje vyksiančiame koncerte atlikėja kvies klausytojus į muzikinę patirtį, kurioje persipins laiko sluoksniai, tyla, senosios tradicijos, improvizacija ir šiuolaikinė muzikos kalba.
Artėjant viešnagei Vilniuje, pokalbis su Maja Miro apie kūrybinius ryšius tarp skirtingų kultūrinių erdvių ir kūrybos proceso dinamiką, netruko atskleisti, kad koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje nebus vien apie muziką ar istoriją. Tai pasakojimas apie klausymąsi, apie ryšius tarp žmonių, apie garsą, kuris kartais prasideda ten, kur baigiasi žodžiai.
Muzika kaip „mes“ patirtis
Šių metų kultūros mainų festivalis „Gdanskas Vilniuje“ kviečia permąstyti kultūrinį dialogą per gyvas patirtis. Paklausta, kaip supranta „susitikimą“ muzikoje, Maja Miro atsakymą pradeda nuo vengrų rašytojo Péter Nádas minčių apie žmogų kaip unikalų galimybių ir talentų rinkinį, kuris vis dėlto turi pareigą juos realizuoti dėl kolektyvinio „mes“.
„Tai man yra tobula susitikimo muzikoje definicija – vien „aš“ neužtenka, o „mes“ forma visada gimsta iš unikalių kiekvieno kartu kuriančio žmogaus vertybių“, – sako atlikėja.
Jos kūryboje nuolat susitinka skirtingi laikai ir estetika: senieji skersiniai fleitų instrumentai, baroko muzikos jautrumas, improvizacija ir šiuolaikinis garsinis mąstymas. Tačiau Maja Miro prisipažįsta, kad ne mažiau svarbi jai yra pati erdvė.
Istorinės fleitos, kuriomis ji groja, itin jautriai reaguoja į aplinką ir akustiką. „Didelė jų skambesio dalis priklauso nuo patalpos rezonanso“, – pasakoja ji. Vis dėlto atlikėja kalba ne tik apie fiziką. Ji mini ir savotišką „poetinį orą“ – atmosferą, kurioje garsas tampa skaidrus ir nešantis.
„Esu labai jautri erdvei, atmosferai, kurioje pradeda skambėti muzika“, – sako ji.
Vilniuje – netikėtas namų pojūtis
Nors kultūrinis dialogas tarp Lietuvos ir Lenkijos dažnai apmąstomas istoriniame kontekste, Maja Miro prisipažįsta: „Tarp Lietuvos ir Lenkijos jaučiu didelę kultūrinę vienybę, todėl lietuviškos ir lenkiškos vietos man neskamba labai tolimai“.
Vis dėlto Vilnius jai tapo ypatingu miestu dėl visiškai asmeniško, sunkiai paaiškinamo pojūčio.
„Kartą vaikščiodama po Vilnių staiga pajutau: šita vieta yra mano namai. Niekur kitur pasaulyje nesu patyrusi tokio jausmo“, – prisimena atlikėja.
Todėl artėjantis koncertas Vilniuje jai yra ne tik dar vienas pasirodymas, bet ir savotiškas sugrįžimas į emociškai artimą erdvę.
Improvizacija – laisvė, paremta disciplina
Nors šiandien Maja Miro kūryba neatsiejama nuo improvizacijos, jos kelias į ją vedė per ilgus klasikinės ir senosios muzikos studijų metus Krokuvoje bei Amsterdame, darbą su itin preciziškai užrašyta šiuolaikine muzika ir istorinių instrumentų repertuaru.
„Improvizacija man reiškia pasitikėjimą savimi ir partneriais – kad būsime čia, būsime tikri ir autentiški“, – sako ji.
Atlikėja improvizaciją vadina savotišku „guilty pleasure“ – galimybe veikti savaip, netobulai ir nenuspėjamai. Tačiau kartu pabrėžia, kad ši laisvė įmanoma tik dėl ilgus metus puoselėtos disciplinos.
Muzika kaip erdvė ir judėjimas
Kalbėdama apie garsą, Maja Miro dažnai vartoja erdvės metaforas. Muzika jai nėra statiškas objektas – veikiau judėjimas per nematomas akustines struktūras.
„Kartais grodama jaučiu, lyg kartu eitume per keistas įsivaizduojamas urvų sistemas ir klausytumėmės, kaip jose atsispindi garsas“, – sako ji.
Jos dirbtuvės Gdanske įrengtos palėpėje, virš medžių viršūnių. Net grodama uždarytais langais ji jaučia, kad garsas nesustoja ties stiklu, o bėga tolyn.
„Juk mes nežinome, ar grodami kartais nepakeičiame kažko labai toli, kažkur kosmose“, – pasakoja atlikėja, prisimindama vieno draugo kartą išsakytą mintį.
Šis santykis su erdve persikelia ir į tylą – vieną svarbiausių jos kūrybos elementų. Pasak Majos Miro, tyla nėra tuštuma. Tai subtilumas, būtina žmogaus būsena, kurią šiuolaikinėje, informacijos perpildytoje visuomenėje tampa vis sunkiau patirti.
„Tyla mums reikalinga kaip patogi sofa ar fotelis“, – sako ji.
Ne „Maja Miro su grupe“, o bendras garsinis organizmas
Į Vilnių Maja Miro atvyksta kartu su muzikantų grupe, tačiau pati vengia tradicinio „lyderės ir akompanuojančio ansamblio“ modelio.
Anot atlikėjos, kiekvienas muzikantas į sceną atsineša savo pasaulį, patirtis ir jautrumą, kurie tampa bendros garsinės materijos dalimi.
Koncerte kartu pasirodys senųjų styginių instrumentų – gitaros, liutnios ir teorbos atlikėja Anna Wiktoria Swoboda, akademinės ir eksperimentinės muzikos atlikėja, violončelininkė Weronika Kulpa bei elektroninės muzikos kompozitorius Dariusz Mazurowski.
Fleita iš Baltijos dugno
Vilniuje skambėsianti programa „Fleita iš Baltijos dugno“ prasidėjo nuo neįprasto istorinio atradimo. XVIII a. anglų laivo „General Carleton“ nuolaužose Baltijos jūroje buvo rastas nedidelis fleitos tipo instrumentas – fife, išlikęs beveik nepažeistas daugiau nei du šimtus metų.
Šiandien instrumentas saugomas Gdansko nacionalinio jūrų muziejaus kolekcijoje. Maja Miro turėjo galimybę pirmą kartą po daugelio metų išgauti jo garsą, o vėliau – dirbti su specialiai pagaminta instrumento kopija.
Iš šios patirties gimė savotiškas „garsų žodynas“, tapęs koncerto pagrindu, kurio programoje susipins XVIII a. muzika, Johno Playfordo šokiai (XVII a.) ar Johno Dowlando dainos, originalios Majos Miro kompozicijos, elektroninės muzikos elementai ir improvizacijos.
„Tai koncertas apie išlikimą pačioje giliausioje gelmėje. Šiek tiek apie neįmanomą, šiek tiek apie nepažįstamą, šiek tiek apie likimą ir jo paslaptis“, – sako atlikėja.
Nemokamas Majos Miro ir grupės koncertas – tik gegužės 22 d. 18.30 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje: https://www.facebook.com/events/1454064572925860
Visa kultūros mainų festivalio „Gdanskas Vilniuje 2026“ renginių programa feisbuke: https://www.facebook.com/events/1273466050959725/
