lt (8 5) 261 95 57 info@vilniuskc.lt Rinktinės g. 50, Vilnius

Festivalis „Jauna Muzika“ stebins naujais iššūkiais

Vienas seniausių muzikos festivalių Lietuvoje, festivalis „Jauna Muzika“ šiais metais prasidės balandžio 23 d. Menų spaustuvėje.

1992 m. įkurtas festivalis siekė pristatyti šiuolaikinę klasikinę muziką ir akademinę elektro-akustinę kūrybą. Šiandien „Jauna Muzika“ pristato menininkus, dirbančius su garsu ir muzika kaip eksperimentinio meno forma. Kintant muzikos sampratoms, keičiasi ir pats festivalis. Šįmet festivalis skatins rizikingus bendradarbiavimus tarp autorių, trins ribas tarp kompozitoriaus ir atlikėjo skirties, stimuliuos vestibuliarinį – vidinės ausies jautrumą per muziką, garso meną, koncertus, performatyvias paskaitas bei kitus renginius.

PROGRAMA

Balandžio 23 d. – FESTIVALIO ATIDARYMAS
18:30 | Menų Spaustuvė, Juodoji salė ir Studija III


Juta Pranulytė SWEET SWEAT varinių pučiamųjų ansambliui ir video (festivalio užsakymas)

Atlikėjai – The Honkin’ Dudes Brass Band (Dovydas Stalmokas – vadovas, saksofonai; Mindaugas Vadoklis – trimitas; Aurimas Rimeikis – trimitas; Dominykas Vyšniauskas – trombonas; Jievaras Jasinskis – trombonas; Domantas Razmus – perkusija; Ignas Kasikauskas – perkusija, Lukas Pivoriūnas – suzafonas).

„Kūrinys apie vyriškumą, geismą, grožį ir kitus dalykus. Naudojami kompozitorės atrinkti video klipai iš Youtube“ – Juta Pranulytė

Juta Pranulytė muzikos kompozicijos mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Karališkojoje Škotijos konservatorijoje, Viktorijos menų koledže (Melburno universitetas), o šiuo metu studijuoja dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje. Pranulytės kūryba buvo atrinkta į „XXI a. lietuvių akademinės muzikos antologiją“, o muzika atlikta tokių kolektyvų kaip BBC Škotijos simfoninis orkestras, „Dunedin Consort“, „Red Note Ensemble“ ir kitų. Nuo 2018-ųjų kompozitorė taip pat yra šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“ meno vadovė.

The Honkin’ Dudes Brass Band – tai saksofonisto Dovydo Stalmoko suburtas pučiamųjų instrumentų ansamblis, inspiruotas Naujojo Orleano tradicinės muzikos. Su įvairiomis improvizacinėmis programomis jis pasirodo įvairiose Vilnaus erdvėse.

Rie Nakajima & Pierre Berthet „Mirę augalai ir gyvi objektai” performansas

Skardinės, švilpukai, garvežių amortizacijos spyruoklės, porcelianiniai dubenėliai, kompresorių dangčiai, ping pong’o kamuoliukai, džiovinti agavos lapai, kempinės, variniai laidai, medžių šakos, vyniojamas popierius, plastikiniai maišeliai, folijos, rožinės pirštinės, pianinas, balionai, kibirai, plunksnos, vanduo, drožlės, akmenukai, gėlių vazonai, gitara, metaliniai vamzdeliai, kininės paulovnijos medžio sėklos, perlai, bambukinės lazdelės, rąstai, akmenys, dulkių filtrai…

Rie Nakajima ir Pierre’as Berthet’as kuria būdus įvairiems daiktams išvibruoti taip, jog jų akustiniai šešėliai imtų šokti: nematomi, nuolat kintantys oro tūriai, kurie judėdami erdvėje apsilanko pačiose slapčiausiose vietose, o taip pat klausytojų viduje. Geriausias būdas, norint priartėti prie daikto dvasios, yra įsiklausymas į patį daiktą, paskatinant juos rezonuoti ir atskleisti savo garsą šiais būdais: suduodant, glostant, kratant, mušant, gremžiant, braižant, draskant, verdant, plojant, barškant, siūbuojant, mėtant, judinant, įmagnetinant, suspaudžiant, žnaibant, galvanizuojant, motorizuojant, griežiant, pučiant, braukant, kaitinant, leidžiant tekėti, užšaldant, numetant, prijungiant, suvyniojant, sumaišant, pratęsiant, dainuojant…

Salomé Voegelin „Nedalomi tūriai“ performatyvi paskaita

Šis kuratorinis performansas aptaria klausymosi (listening) ir skambėjimo (sounding) fenomenus su pažadu tyrinėti erdvę kaip vieną platų ir nedalomą tūrį, kuris yra sudarytas iš įvairių daiktų, tarp kurių – ir subjektyvių „daiktų”, skambančių bendrame savo sambūvyje. Klausantis kūrinių bei tekstų mes išgirsime pasaulį kaip skambančią visatą, sukomponuotą iš procesų bei santykių, kurie skleidžiasi plačiau negu tai apibrėžia konkreti fizinė teritorija, žemėlapis, sienos ar lubos, bei įsikūnija iš medaus ir vandens susidedančioje klampioje sferoje. Tai kolaboratyvi sfera, bendrai gyvenamas pasaulis, kuris mums suteikia priežastį ir galimybę permąstyti, kaip mes gyvename kartu ir kaip sugyvename (inter-are).

Salomé Voegelin yra menininkė ir rašytoja, tyrinėjanti klausymąsi kaip sociopolitinę garso praktiką. Jos darbai ir tekstai nagrinėja garsą bei tą pasaulį, kurį sukuria garsas: jo estetiką, socialines ir politines realijas, kurios yra paslėptos po vizualinio požiūrio į pasaulį paradigmos įtikinamumu. Salomé yra publikavusi kelias garso filosofijos studijose įtakingomis laikomas knygas: „Klausantis triukšmo ir tylos” (2010), „Įmanomi garsiniai pasauliai” (2014), o trečia jos knyga „Politinė garso galimybė” praėjusiais metais buvo išleista Bloomsbury leidyklos. Taip pat Voegelin dirba kartu su Davidu Mollinu (Mollin+Voegelin), jie savo dueto kūryboje siekia apjungti žodžius, daiktus ir garsus, akcentuodami jų nematomus sąryšius, laikiną elgseną bei nematytus ritualus.


Balandžio 24 d.
18:30 | Menų Spaustuvė, Juodoji salė


„ODMA“ gyvasis paveikslas balsui, garso įrašams ir aktoriams
Menų Spaustuvė, Juodoji Salė, 18.30 val.

Michał Libera – kompozicija, libretas, garso įrašai
Barbara Kinga Majewska – kompozicija, balsas, tableau vivant
Gyvajame paveiksle dalyvauja šeši aktoriai-anonimai.

ODMA (išvertus iš lenkų kalbos odma reiškia „plaučių emfizema“) – tai gyvasis paveikslas (tableau vivant) su garso takeliu, sukurtu pagal vieną vizionieriškiausių Franzo Kafkos apsakymų tyrinėjančių garsą – „Jozefina, dainininkė, arba Pelių padermė“. Šioje knygoje pasakojamoje istorijoje kontraversiškai vertinamos pelės (pelės tarp pelių), žinomos kaip dainininkė-švilpautoja virtuozė, kuri, ko gero, neišleido nei vieno garso (net necyptelėjo). ODMA yra šio jos abejotino talento studija. Kūrinyje taip pat atsižvelgiama ir į Kafkos biografijos faktus, kuomet jis gyvenimo pabaigoje sirgo tuberkulioze, kuri stipriai prisidėjo prie jo gerklės komplikacijų ir paveikė jo kalbos patologiją. Vizualinei šio performanso pusei įtaką darė vienos fotografijos, padarytos tuberkuliozės sanatorijoje. Fotografijoje užfiksuota pacientė, besigydanti gerklę saulės spinduliais, bandanti ištverti šią, rodos, nesibaigiančią, laike ir erdvėje sustingusią procedūrą. ODMA ją paverčia gyvuoju paveikslu, kurio viena iš veikėjų yra išskirtinė lenkų vokalistė Barbara Kinga Majewska.

Michał Libera – sociologas, nuo 2003 m. dirbantis garso meno ir muzikos srityje, kur dažniausiai imasi dramaturgo, libretininko, garsinių esė, radijo meno bei operų režisieriaus vaidmens. Paskutiniai Liberos kūriniai – tai „Cosmos-Cosmos“ pagal Witoldo Gombrowicziaus kūrybą, „Sniegas“, paremtas Tedo Hughes’o kūryba, „Kalkwerk/Studium“ Thomaso Bernhard’o pjesėje aprašytu, tačiau niekad neparašytu traktatu apie klausą. Libera yra ne vieno projekto iniciatorius, prodiusavęs Zeitkratzer orkestrą, įkūręs konceptualaus popso leidybinę platformą „Populista“, skirtą įvairios muzikos interpretavimui ir dekontekstualizavimui. Libera yra bene žymiausias lenkų garso meno kuratorius, dirbęs prie įvairių koncertų, festivalių, anti-festivalių, radijo laidų, muzikos programų, parodų ir kt.. Jis įvertintas garbingu paminėjimu 13-oje Venecijos architektūros bienalėje.

Barbara Kinga Majewska – muzikė, vokalistė, atlikėja, kompozitorė, publicistė iš Varšuvos. Studijas baigusi Detmoldo muzikos akademijoje, Karališkojoje Stokholmo muzikos akademijoje bei Frederico Chopino muzikos universitete. Ji – autorė tekstų „Kritinis vokalinis gidas“ bei „Naujojo dainingumo šiuolaikinėje muzikoje manifestas“. Majewska yra koncertavusi tokiose erdvėse kaip Berlyno Konzerthaus, Nowy Teatr, Varšuvos liaudies operos teatras, NOSPR, Lenkijos radijas, Polin, Varšuvos Modernaus meno muziejus, Varšuvos Šiuolaikinio meno centras, Kelno Kunstwerk, Nacionalinis muzikos forumas Vroclave ir kt. Ji yra gavusi kompozicijos užsakymą iš Donaueschinger Musiktage 2017 m.. Savo kūryboje Majewska supina įvairų repertuarą – klasikinę muziką nuo viduramžių iki šių dienų, pop raišką maišo su performanso menu, tekstą su video. Ji naudoja savo balsą kaip priemonę tyrinėti nemuzikinius dainavimo praktikos kontekstus.

Rengiama bendradarbiaujant su Adomo Mickevičiaus Institutu, programos Polska Music dalis.

JÉRÔME NOETINGER (live) improvizacija juostiniam magnetofonui ir analoginei elektronikai
Menų Spaustuvė, Juodoji Salė, 19.30 val.

„Savo gyvai atliekamuose darbuose aš noriu nepamiršti, jog garsas – tai tik oro vibracija. Padedamas įvairių strategijų, aš bandau sukurti tam tikrą garso terpę, garsinę architektūrą” – Jérôme’as Noetinger’is

Gimęs 1966 m., Marselyje, Jérôme’as Noetinger’is atrado eksperimentinę muziką per Prancūzų kolektyvą DDAA. Kompozitorius, improvizatorius, garso meininkas, dirbantis su elektroakustiniais prietaisais, kartais kuriantis konkrečiąją muziką studijoje, kartais gyvai atliekantis improvizacinę muziką, naudodamas juostinį magnetofoną Revox B77, magnetinę juostą, analoginius sintezatorius, mikšerinius pultus, garsiakalbius, mikrofonus, įvairius elektroninius buities prietaisus bei savadarbę elektroniką. Jérôme’as koncertuoja solo ir su įvairiais ansambliais, kolaboruoja ir be perstojo turuoja po pasaulį. Jérôme’as yra Metamkine įkūrėjas. Ši organizacija nuo 80-jų metų užsiima alternatyvios muzikos sklaida; jis taip pat yra žurnalo Revue & Corrigée redaktorinės komisijos narys bei įvairių koncertų, konferencijų, parodų ir kino meno renginių kuratorius.

Rengiama bendradarbiaujant su Prancūzų kultūros institutu.

EYE GYMNASTICS. Karti Naktis performansas-koncertas-seansas
Menų Spaustuvė, Kišeninė Salė, 20.30 val.

„Eye Gymnastics“ – tai naujai susikūręs Gailės Griciūtės ir Viktorijos Damerell duetas, eksperimentuojantis muzikos, balso, teksto ir vizualios raiškos laukuose. Jų tyrinėjimai jungia hipnotiškus ero-ironijos tekstus su baroko operomis, pop ritmais, juslinga kalba, „preparuotų žaislų“ transformuota muzika.

Viktorija Damerell yra menininkė ir kuratorė daugiausia dirbanti garso, skulptūros ir teksto laukuose. Ji studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir Oslo Metropolitan universitete, yra baigusi skulptūros magistrą. 2019 m. ji dalyvavo grupinėje parodoje „Kolega iš kitos genties” Nacionalinėje dailės galerijoje bei kartu su Ona Juciūte kuravo grupinę parodą „Uodega ir Galvos” Vilniaus Šiuolaikinio meno centre. Šiuo metu ji dalyvauja alternatyvios edukacijos programoje „Rupert” ir domisi performatyvumo galimybėmis jungiant įvairias savo meninės praktikos sritis.

Gailė Griciūtė – kompozitorė, garso menininkė ir improvizatorė, baigusi studijas Sibelijaus muzikos akademijoje Suomijoje, 2011 m., Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2015 m. ir Staedelschule menų akademijoje Frankfurte prie Maino (svečio teisėmis, Douglas Gordono filmo klasė, 2014 m.). Gailė yra šiuolaikinio meno kolektyvo „Technologies of Non/Self” narė, su kuriuo surengė parodas Vokietijoje, JAV ir Vietname. Ji yra dalyvavusi įvairiuose garso meno projektuose, improvizacinės muzikos festivaliuose ir renginiuose, tarp jų: Ahead, Jauna Muzika, Soundscape, NOA, Estonia, Lietuvoj, Counterflows Jungtinėje Karalystėje, Sound Art Festival Kaliningrade, Unsound Krokuvoje, Labor Sonor Berlyne, Tectonics Tel Avive.


Balandžio 25 d.
18.30 | Menų Spaustuvė, Juodoji salė


NEO HÜLCKER. Koncertas lūžtančiam balsui. Rinktinės kompozicijos lūžtančiam balsui, solo
Menų Spaustuvė, Juodoji Salė, 18.30 val.

Neo Hülcker’io balsas lūžta. Šia unikalia ir nepasikartosiančia proga kompozitorius-atlikėjas Neo paprašė savo draugų sukurti trumpas kompozicijas specialiai jo lūžtančiam balsui – kaip dovanas gimimo dienos proga. Šie Neo draugai – tai Andrea Neumann, Edwardas Hendersonas, Jessie Marino, Stellanas Veloce, Henry Wilde’as aka Antonia Baehr, Andy Ingamells, Owenas Davisas, Sam Andreae, Tomomi Adachi, Mathiasas Monradas Mølleris Christianas Kestenas, Isabell Spengler ir Sabine Akiko Ahrendt. Savo koncerte „Jaunos muzikos“ festivalyje Neo atliks nedidelę rinktinę kūrinių iš šio dovanų „archyvo“, bei savo kompoziciją „copy myself #2”, kurioje jis atskleidžia savo santykį ir kūniškas reakcijas į autobiografinio pobūdžio garsus, kuomet jie yra atliekami viešai.

Neo Hülcker’is (anksčiau žinomas kaip Neele Hülcker) – kompozitorius-atlikėjas, gyvenantis Berlyne. Jo darbai traktuoja muziką kaip mūsų kasdieniškos aplinkos antropologinį tyrimą. Jo kompozicijos plėtojasi kaip situacijos, performatyvios instaliacijos, akcijos ir intervencijos bei įtraukia tinklo subkultūros praktikas (pvz. ASMR); Neo tyrinėja vaikystės fenomeną, ryšius tarp žmogaus ir gyvūno, queer praktikas ir kultūrines intervencijas.

IGNAS JUZOKAS. Moduliniam sintezatoriui ir Juodajai Salei
Paruošta improvizacija moduliniam sintezatoriui ir Juodosios Salės garso sistemai, pradžia 19.30 val.

Ignas Juzokas yra kompozitorius, techno muzikos prodiuseris ir vienas pagrindinių dabarties lietuviško teatro garso dizainerių.

PAWEŁ ROMAŃCZUK
Menų Spaustuvė, Kišeninė Salė. Gyva instaliacija 18:30-20:30 val. ir koncertas 20:30 val.,

Pawełas Romańczuk’as – muzikantas, kompozitorius, instrumentų išradėjas ir meistras, nuo 2006 m. jis tęsia savo tyrinėjimus neortodoksiškų garso šaltinių srityje. Pawełas yra žymaus lenkų ansamblio „Małe Instrumenty” (Maži instrumentai), kuris veikia kaip jo eksperimentų poligonas, įkūrėjas. Pawełas gamina paties sugalvotus muzikos instrumentus, garso konstrukcijas, instaliacijas, o šalia savo muzikinės veiklos užsiima rašymu. 2010 m. jis parašė pirmąją žaislinio pianino (toy piano) istorijai skirtą studiją. Kitas jo tekstas „Eksperimentai su muzikos instrumentais namuose“ pasirodė 2013 m. vadovėlio formatu. Jis buvo išleistas kartu su „Małe Instrumenty” albumu „Samoróbka“ (pasidaryk pats). Ši publikacija yra skirta savadarbių eksperimentinių instrumentų edukaciniam pritaikomumui. Pawełas sukūrė muziką renginio „Vroclavas – Europos kultūros sostinė 2016“ atidarymo ceremonijai, kurioje dalyvavo virš 200 įvairių atlikėjų.

Tarp Paweło kūrybinių partnerių tokie menininkai kaip Pierre’as Bastienas, Księżyc, Margaret Leng Tan, Chrisas Baldwinas, Ghedalia Tazartes, Andrzejus Załęskis, Nao Nishihara, Robertas Nizińskis, Pawełas Czepułkowskis, Piotras Kurekas, Cinema Teather, Mariuszas Wilczyńskis, Cezaris Duchnowskis, Pawełas Hendrichius, Sławomiras Kupczakas, Transfuzja (Bauer, Duchnowski, Orzechowski), Jeanas-Marcas Zelweris, Svitlana Nianio, In-Between (Cezaris Duchnowskis, Kostas Georgakopulos), Sebastianas Buczekas, Joanna Bronisławska, Mateuszas Rybickis, Za Siódmą Górą, Paulas Preuseris, Rafałas Augystynas, Jacekas Sotomski ir kiti.

Organizuojama bendradarbiaujant su Adomo Mickevičiaus Institutu, programos Polska Music dalis.


Balandžio 26 d.
18:30 | Menų spaustuvė, Kišeninė salė


HYPERDAWN (live) Eksperimentinė elektronika ir daina
Menų Spaustuvė, Kišeninė Salė, 18.30 val.

„Nuo subtiliai magiško iki dundančiai baisaus“ – Fluid Radio

HYPERDAWN susikūrė 2016 m. Salforde, Vitalijos Glovackytės ir Michaelo Cutting’o iniciatyva. Iš pradžių duetas vadinosi „Kinder Meccano“, ir jau yra sulaukęs pripažinimo Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV. Duetas koncertavo „National Sawdust“ Niujorke, „Casa Del Popolo“ Monrealyje bei „Roter Salon“ Berlyne; dueto muzika buvo transliuojama NTS, Berlyno bendruomenės radijuje, BBC Radio 3 Late Junction, Reformų radijo eterio bangomis bei optiniais kabeliais. 2019 m. pasirodys HYPERDAWN debiutinis albumas pavadinimu BLEACH.

MONGRAM (live) Mantas Augustatis – perkusija, elektronika, Rytis Koreniukas – analoginiai sintezatoriai, elektronika
Menų spaustuvės Juodoji salė 19:30

Laisvosios elektroakustinės improvizacijos duetas, kuriam būdingi klampūs garsovaizdžiai, primityvistiniai triukšmų pasažai, minimalizuota melodinė medžiaga. Atlikėjai tiki, kad laisvai improvizuojant už žodinės komunikacijos ribų išsineria grynas daugiaplotmis emocijų, pasąmoninių sankaupų ir reakcijų į šiuolaikinį post-tiesos būvį mišinys, panašus į informacijos srautą, kurį patiria dauguma vis greičiau skaitmenizuojamos visuomenės narių.

TIESE (live) Antanas Dombrovskij ir Vilius Šiaulys – elektronika

„Vienalyčiai abrazyvaus garso masyvai (priskirtini triukšmo kategorijai) vienur perkertami glitch stilistikos konvulsijų, kitur atskleidžiami tirpstančia drone / ambient mase; defragmentuoti neatpažįstamos dainos semplai subyra į bemaž cut-up charakterio atplaišas, o šių procesų svertus judina improvizacija. Tačiau tuo pat metu juntama ir atidi visų virsmų priežiūra, nuosaiki kontrolė. Toks derinys klausytojui suteikia nuotykingą garsinį potyrį, kuriame solidus charakteris proporcingai dera su šelmišku gaivalo mirksniu.“ – Povilas Vaitkevičius.

KALA SOUND SYSTEM (dj)

Nuo 2009 m. ,,pasidaryk pats” principu konstruojama garso sistema, didžėjavimas, audiovizualinio meno projektai. Dub, drone, dancehall.


Balandžio 27 d.
19:00 | Menų spaustuvė, Juodoji salė


GLEB MALTSEV. HH-hh-hh-hh-hh kūrinys kameriniam ansambliui (1992)
Atlikėjai – LMTA studentai

PICHISMO solo performansas
Kлавесинные дециметы с оригинальной поэзией на дореформенном Bолапюке. – Глеб Мальцев
„Klavesinų decimetai su originalia poezija iki-reforminio Volapiuko kalba“ – Gleb Maltsev

Pichismo (arba Piĉismo) yra Ukrainoje susikūrusi pankroko grupė, kuri propaguoja savo pačių sukurtą „esperanto-core“ muzikos žanrą. Grupė susibūrė 1993 m. sausį Tsiurupinske, Ukrainos pietuose. Pirmieji grupės nariai buvo Glebas Maltsevas (vokalas ir tekstai), Romanas „Malthus“ Maltsevas (gitara) ir Sergejus Tarasevičius (gitara). Esperanto kalba Piĉismo yra žodžių žaismas, tuo pat metu reiškiantis ir „natos aukščio užrašymo doktriną“ ir „vaginos doktriną“. Tų pačių metų liepos mėnesį grupė grojo pirmąjį koncertą Chersone, kuriame prie grupės prisijungė Miša Bachlaevas (bosas) ir Kela (būgnai). Pirmasis hardcore punk stiliaus demo albumas „Subita Merdo“ buvo įrašytas 1993 m. spalio 20 d. studijoje Chersone, kartu su naujais muzikantais Dima Kireevu (bosas) ir Leksu Kalenskiu (būgnai). Kitais metais Pichismo labai sėkmingai pasirodė dviejuose koncertuose Chersone ir dalyvavo festivalyje „Naujos Bangos ’94“ Jevpatorijoje, Kryme. Dėl vidinių nesutarimų 1995 m. vasarą grupė išsiskirstė ir Glebas su Malthusu persikėlė į Gola Pristanės miestą, kur, kartu su vietine grupe Hurry-Scurry buvo įrašyti keturi hempcore/žaliojo metalo žanro demo kūriniai. Prie atsinaujinusios grupės prisijungė Sania „Brumkatakamakakh“ Vostrikovas (balsas, gitara), Gena „Granbuslevar“ Šiškinas (būgnai) ir Romanas „Kublai-Khanas“ Grigorjevas (kontrabosas). Pichismo koncertai Gola Pristanėje prisimenami kaip „kieta muzika, atliekama nesuprantamomis kalbomis“ (Glebas Maltsevas yra Esperanto ir Volapiuko kalbų žinovas), „triukšminga muzika“, „Černobylio tragedijos 10-ios metinės“, „chaoso dienos“ ir t.t. Šiuo metu Glebas Matsevas gyvena Kaune ir pasirodo solo underground’iniuose kontekstuose, o su nuolat atsinaujinančiu Pichismo kartais dalyvauja esperantininkų kongresuose.

MATAS DRUKTEINIS. Mechanikas kompozicija balsui ir elektros transformatoriaus garo įrašui
Regimantas Mažulis – vokalas

Kūrinyje autoriaus sujungiami du, nuolat priešinami poliai: mašina, daiktas, negyvasis pasaulis ir žmogus, jam būdingos savybės, gyvastis. Mūsų kultivuojama aplinka įdaiktina mūsų egzistenciją. Mes visi – kūrėjai, paliekantys po savęs miestus, objektus, kodus. Intensyviai gaminame įvairias mašinas, bet jaučiamės nuo jų priklausomi, tai – lyg uždaras egzistencinės frustracijos ratas. Tačiau gal mes patys esame tik daiktai, dalyvaujantys visai kitoje, dar nesuvoktoje ekosistemoje? Jeigu Dievas būtų Raimis iš autoserviso Kauno g. 31?

Matas Drukteinis kuria ne tik tradicinėms intrumentinėms sudėtims, bet taip pat ieško jungčių tarp muzikos ir kitų meno ir gyvenimo sričių (pavyzdžiui – architektūros). Jo kūrybai būdingas tarpdiscipliniškumas, performatyvių elementų naudojimas. Kūriniuose dažnai analizuojamos socialinės, urbanistinės ir egzistencinės temos.

JŪRA (Jūra Elena Šedytė). NO ROOM WILL BE EMPTY IF YOUR BRAIN IS FULL solinis pasirodymas balsui, objektams ir elektronikai

Tai vieno žmogaus pasirodymas, grįstas balso, objektų bei elektronikos tarpusavio sąveika. Kūrėjai rūpi paliesti tokias kitų mokslų sferas kaip žmogaus psichologija, socialinis elgesys. Eksperimentuojant laisvės ir (ne)sąmoningumo reiškiniais, siekiama įsikūnyti į kūrėjo, atlikėjo, bei žiūrovo roles.

Jūra Elena Šedytė – jaunosios kartos lietuvių kompozitorė ir vokalistė, šiuo metu kurianti ir studijuojanti Kopenhagoje, Danijoje. Pastaraisiais metais daugiausiai dėmesio skiria muzikos atlikimo sferai, pasitelkiant balsą bei elektroniką. Nors Jūra yra baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos bakalauro studijas, šiuo metu ji ypatingai daug dėmesio skiria improvizacijai, kuri skatina kūrėją nuolat plėsti savo požiūrio bei kūrybinių metodų lauką kuriant bei atliekant muziką.

MANTAUTAS KRUKAUSKAS ir MONIKA ZENKEVIČIŪTĖ. PAN-(ANON)-ANIMA ir KLEPSHT simultaninis performansas (festivalio užsakymas)

Mūsų laikais sąmonė kaip niekada individualistinė. Jeigu anksčiau tam tikros kultūrinės apibrėžties žmonių grupei būdavo priskiriami nekvestionuojami vertybių praktikos, dabar dažnai net konkrečiai ideologijai save priskiriantį asmenį galima būtų įvardinti laisvamaniu. Tokie prieštaravimai itin išryškėja kai vertybių kompleksų štampai susiduria su 21 a. reiškiniais ir potyriais, tokiais kaip laisvas žmonių judėjimas, globalizacija, anonimizuota laisvė internete ir pan. Ar tradicijos visuomet puoselėja amžinąsias vertybes, ar išsigimsta? Ar naujovės tėra kita jų forma? Turbūt, kaip ir visuomet, laikinumas ir amžinybė, paviršutiniškumas ir gelmė, dvasia ir materija, determinacija ir laisvė balansuoja ir mainosi mūsų viduje, kadangi būtent sąmonė/esatis/anima ir kuria pasaulį, kuriame gyvename. Šis kūrinys atskleidžia tokį sąmonės ir realybės veidrodiškumą, pasitelkdamas gyvai generuojamus aplinkos garsų atspindžius ir triukšmus bei performanso elementus kvantinės koncerto realybės kontekste.

Mantautas Krukauskas – kompozitorius ir garso menininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros dėstytojas, Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas. Jo kūriniai – kamerinė muzika, audiovizualinės kompozicijos, garso meno darbai, muzika teatrui – skambėjo Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse. Krukauskas taip pat yra aktyvus tarptautinių meninių, tyrimų bei edukacinių projektų organizatorius ir dalyvis. Jo interesai apima tarpdiscipliniškumą, kūrybiškumą, šiuolaikines technologijas bei skirtingų estetinių ir kultūrinių požiūrių sinergiją.

„Muzikoje man svarbiausia dabarties akimirka: noriu ją kuo intensyviau išgyventi ir klausydamasi, ir kurdama. Kalbant paprastai – turi būt smagu!“ – Monika Zenkevičiūtė

Monika Zenkevičiūtė (aka Monikaze) – kompoziciją LMTA baigusi menininkė aktyviai koncertuoja Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Berlyne. Skiria dėmesį instrumentinei ir vokalinei kūrybai, kuria muziką teatrui, aktyviai dalyvauja įvairiuose festivaliuose ir konkursuose („Druskomanija“, „Operomanija“, „Yaga Gathering“) ir kt.


Balandžio 28 d.
17:00 | Menų spaustuvė, Juodoji salė


EMILIJA ŠKARNULYTĖ ir MARIUS SALYNAS Audioscape-GW170817 garso instaliacija ir performansas (festivalio užsakymas)

Gravitacinės bangos kyla iš dviejų susiliejančių juodųjų skylių. 2017 m. rugpjūčio mėnesį LIGO ir Virgo detektoriai užfiksavo naują signalą, kuris susidarė jungiantis dviem neutroninėm žvaigždėm. Šis signalas buvo pavadintas GW170817. Salyno ir Škarnulytės „Audioscape-GW170817“ tai vizualinė meditacija apie šiuolaikinį mokslą iš ateities archeologijos perspektyvos, kuri pratęsia posthumanistinės mitologijos temas. Kosminiai garsovaizdžiai persipina su Škarnulytės video filmu, kuris susideda iš 3D skanerio pagalba sukurtų architektūros modelių, peržengiančių didingo kraštovaizdžio geografijos ribas. Škarnulytė, atplaukusi į Mariaus Salyno sukurtą garsinę aplinką, mums pasirodo kaip undinė, apjungdama praeitį su ateitimi. Ji tai daro tyrinėdama Super-Kamiokande neutrinų observatoriją Japonijoje, Antimaterijos fabriką, Didįjį Hadronų Greitintuvą CERN’e bei radarą Duga. „Audioscape-GW170817“ žadina kontempliatyvaus nerimo jausmą, kurį mums sukelia susitikimas su visa, kas yra didesnio už mus pačius.

Mariaus Salyno akademinės muzikos stilius formuojasi autonomiškai nuo daugelio kitų kompozitoriaus kūrybinių veiklų (muzikos teatrui, televizijai, reklamai, tarpdisciplininiams projektams, muzikavimo roko grupėje, muzikos prodiuserio darbo). Pasak muzikologės Jūratės Katinaitės, kai kurie jo kūriniai artimesni eskizams, kur autorius tyrinėja instrumentų išraiškos galimybes, tembrų derinius, ieško naujesnių formos modelių. Iš dalies šie kūriniai atstovauja postminimalistinei tradicijai, jiems būdingas trumpų struktūrų kartojimas, paratonalumas, kvazibarokinė dvasia. Vis dėlto didžiausia kompozitoriaus muzikos dalis susijusi su naujosiomis technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis. Kompiuterinės, elektroninės ir elektroakustinės muzikos kompozicijos išsiskiria paradoksaliu tradiciškumu, nuosaikumu bei naratyvumu, o komponavimo procese autorius siekia išlaikyti garso dizaino estetiką bei kūrinio struktūros dinamiškumą.

Emilija Škarnulytė yra menininkė ir filmų kūrėja nomadė. Savo kūrybinės dokumentikos filmuose ji nagrinėja gilųjį laiką nuo kosminės ir geologinės iki ekologinės ir politinės dimensijos, išjausdama įvairius nebe-žmogiškus arba po-žmogiškus mastelius laiko ir erdvės gilumoje. Tarp paskutinių grupinių parodų minėtinos „Hiperobjektai” Ballroom Marfoje, JAV, „Judantys akmenys” Kadist fonde, Paryžiuje, „The Future Is Certain; It’s the Past Which Is Unpredictable” Blaffer muziejuje Hiustone, JAV; ji taip pat buvo nominuota „Future Generation Art Prize“ Pinchuk meno centro Kijeve. Škarnulytė atstovaus Lietuvą 22-oje Milano Trienalėje „Pažeista gamta” ir pristatys savo kūrybą parodoje Toronto Bienalėje, Kanadoje.

STRØM improvizacinė elektronika

Strøm – tai šveicarų Gaudenzo Badrutto ir Christiano Müllerio suburtas duetas. „Siamo dvyniai“ iš Bienne miesto improvizuoja įvairiais elektroniniais aparatais, kompiuteriais, kartais į skaitmeninę erdvę įtraukdami ir bosinį klarnetą. Suluošinti savo klasikinio išsilavinimo, instrumentais jie groja ne vien tik įprastais būdais; jų sulipusius kūnus kerta ir įžiebia iš dviejų protų kylanti kintamoji srovė. Dueto muzikos prigimtis sunkiai nuspėjama – ji teka ramiai, švytėdama tarsi lava, staiga pertraukiama atsitiktinių proveržių, kurie leidžia muzikos tėkmei pakeisti savo kryptį prisitaikant prie erdvinių sąlygų ir padalinant garso srautą į posrovius, galop sugrįžtant į pradinį savo pavidalą. Nuo 2002 m. Strøm duetas pasirodė tokiuose festivaliuose kaip Norberg Festival, Taktlos Bern, Transmediale ’09 ir kt. Duetas sukūrė daug muzikos teatrui, koncertavo roko muzikos rūsiuose, parodų atidarymuose, instaliacijose atvirame ore ir bendradarbiavo su tokiais muzikantais kaip Hansas Kochas, Claytonas Thomas, Burkhardas Beinsas, FM Einheit, Jacquesas Demierre’as, Ursas Leimgruberis, Norbertas Möslangas ir kt.

Menininkų pasirodymą iš dalies remia Šveicarijos kultūros fondas Pro Helvetia.


RAMŪNAS MOTIEKAITIS Autorinis koncertas
Sapiegų Rūmai, 20.00 val.


Mobile 4 (1996), revizija, Mobile 6 (1996), Mobile 8 (1997), revizija, Lento (2013), Mobiles užsklanda (2019)

Atlikėjai – Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos Šiuolaikinės muzikos programos studentai (doc. Vykintas Baltakas).

„Tikriausiai neįmanoma grįžti į laikus kai viskas buvo labai šviežia ir veikiama drąsiai. Žodis „mobile“ (tiesa sakant net nežinau, iš kur jis atsirado) tada asocijavosi su pačiais trapiausiais gaubiančiais garsais ir srautais, kuriems instrumentai ir koncertai neatrodė tinkamiausia terpė. Nežinojau, ką daryti su instrumentais, galimybių nestudijavau, užtekdavo tik garso patirties ir aptakaus užrašymo arba neužrašymo. Ilgiau apsistojau ties Yamahos SY-85 sinusoidiniais ir timpanų tonais (mobile 2, 6, 9); dar po ranka pasitaikė perkusijos lėkštės (mobile 3, 4, 5) ir choras (mobile 8). Vėliau buvau perauklėtas, ir nesu tikras, ar tapau netikresniu. Vis tiek kažkas iš tų laikų pasilieka, o tūkstančiai srautų vis įvilioja ir žaidžia.”– Ramūnas Motiekaitis

Ramūnas Motiekaitis nuo septynerių metų dainavo „Ąžuoliuko“ berniukų chore, Vilniaus konservatorijoje mokėsi chorinio dirigavimo klasėje, 1995–2005 m. Lietuvos ir Norvegijos muzikos akademijose studijavo kompoziciją. Vėliau Helsinkio universitete rašė disertaciją apie Japonijos ir Vakarų sąveikas filosofijoje ir muzikoje. Japonijos mokslo ir švietimo ministerija (2008–2010 m.), bei Canon fondas (2013–2014 m.) skyrė stipendijas stažuotei Japonijoje. Disertacijos pagrindu 2011 m. išleista monografija „Poetics of the Nameless Middle: Japan and the West in Philosophy and Music of the Twentieth Century“. Nuo 2003 m. Ramūnas Motiekaitis dėsto Vilniaus universitete; nuo 2009 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Festivalį kuruoja
Arturas Bumšteinas ir Monika Lipšic

Festivalį organizuoja
Lietuvos Kompozitorių Sąjunga

Daugiau informacijos apie festivalio programą: https://www.facebook.com/pg/Jauna-Muzika-2019-504309139711571/events/

FOTO/VIDEO GALERIJA