Istorinės atminties ir kultūrinių saitų siejami miestai Krokuva ir Vilnius plėtoja draugystės dialogą – Krokuva sveikindama Vilnių 700 metų jubiliejaus proga gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pristato Stanisław‘o Moniuszko‘s 1848 m. Vilniuje sukurtą operą „Halka“. Šįmet 175-metį mininčią „Vilniaus Halką“ atliks Krokuvos senosios muzikos orkestras ir mišrus choras „Capella Cracoviensis“ – ypatingų spalvų operai pridės istoriniais instrumentais atliekama muzika ir novatoriškumu bei iššūkiams atviru požiūriu į kūrybinius procesus garsėjantis, senosios ir sakralinės muzikos specialistas, ansamblio meno vadovas ir dirigentas Jan‘as Tomasz‘as Adamus.
Jan‘as Tomasz‘as Adamus vertinamas ir žinomas kaip vargonininkas, iškilus kamerinės muzikos atlikėjas, režisierius, dirigentas. Jis yra įrašęs kelis solinius kompaktinius diskus – ir kaip atlikėjas, grojantis įvairiais istoriniais Silezijos regiono vargonais, ir kaip baroko, klasikinės ir romantinės bažnytinės muzikos dirigentas. Aktyviai dalyvaujantis įvairiuose senosios muzikos festivaliuose, J. T. Adamus yra ir tarptautinio J. S. Bacho festivalio Svidnicoje meno vadovas.
Prieš pasirodymą Vilniuje „Capella Cracoviensis“ meno vadovas ir dirigentas Jan‘as Tomasz‘as Adamus pasakojo apie operą, ansamblį, savitą kūrybinį matymą, inspiracijas ir tikslus.
Ar dažnai jūsų repertuare skamba Stanisław‘o Moniuszko‘s opera „Halka“ (Vilniaus versija, 1848)?
Prieš kelerius metus turėjome koncertinius pasirodymus Krokuvoje, Briuselyje, Helsinkyje, Lisabonoje, Ščecine bei įrašus „Sony“ bei Vokietijos klasikinės muzikos įrašų kompanijoje „Deutsche Harmonia Mundi“. 2018 m. gruodį, pasitikdami S. Moniuszko‘s 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų, „Halką“ atlikome Vilniaus Valdovų rūmuose. Šįkart Vilniuje ji ir vėl skambės po penkerių metų pertraukos.
Kodėl vilniečiai turėtų išgirsti originaliais istoriniais instrumentais grojančios „Capella Cracoviensis“ atliekamą „Vilniaus Halką“?
Esu giliai įsitikinęs, kad nuo tradiciškai suprantamos operos turi bėgti kuo toliau, kad ją atrastum iš naujo. Stengiamės groti lengvai, vengti patoso. Po daugybės įvairių eksperimentų su šiuo kūriniu pasidariau išvadą, kad kamerinės muzikos elementų jame yra daug daugiau negu atrodo.
„Capella Cracoviensis“ vadovaujate nuo 2008 m. Ko gero, per 15 veiklos metų jau spėjote užsiauginti savo auditoriją. Kas yra jūsų klausytojai?
Mūsų publika Lenkijoje yra gana jauna. Tai svarbu šiais laikais, nes daug kur, ypač tradicinėse koncertų salėse, klausytojų amžiaus vidurkis yra gerokai didesnis.
Pristatykite, prašom, „Capella Cracoviensis“ ansamblį. Kiek jame narių? Ar jie dažnai keičiasi?
Ansamblio dydis priklauso nuo repertuaro. Renesanso polifonijos atveju tai gali būti 6 dainininkai, o atliekant romantiškų oratorijų repertuarą – 70–80 atlikėjų. Mūsų kolektyvą sudaro 25–60 metų amžiaus muzikantai. Rotacija ansamblyje yra didelė, nes labai bijome rutinos, kuri yra didžiausias meno priešas.
„Capella Cracoviensis“ vienija daugybę talentų ir ryškių asmenybių. Kaip sekasi su visais sutarti?
Pasaulis – prieštaravimų harmonija, todėl stiprių asmenybių susidūrimas yra gyvybę teikiantis šaltinis.
Papasakokite daugiau apie save. Kur studijavote? Ar nuo vaikystės buvote susijęs su muzika, menu ir scena?
Esu kilęs iš Žemutinės Silezijos. Mano tėvai buvo plačių pažiūrų gydytojai – jie visada labai palaikė mano aistrą muzikai. Baigiau Krokuvos muzikos akademiją ir Amsterdamo Sweelinck konservatoriją, bet daugeliu atžvilgių laikau save savamoksliu.
Esate menininkas, mėgstantis judėjimą, pokyčius, iššūkius, drąsius eksperimentus, originalius sprendimus. Kaip Jums viskas pavyksta? Kas Jus įkvepia kūrybai?
Taip, judėjimas, pokyčiai, iššūkiai, radikalūs eksperimentai, originalūs sprendimai yra mano natūrali būsena. Keli tūkstantmečiai Europos kultūros yra pakankamas įkvėpimo ir pasitikėjimo savimi šaltinis. Man patinka klasikinė filosofija. Be muzikos dar domiuosi architektūra, tapyba, psichologija, poezija.
Ar turite savo favoritus meno pasaulyje, kuriais žavitės ir kurių darbai jums ypač įdomūs?
Šiame sąraše galėtų būti – Gustavas Mahleris (austrų kompozitorius ir dirigentas, laikomas vienu žymiausių vėlyvojo romantizmo atstovų, garsėjęs savo didelės apimties kūriniais), Reineris Maria Rilkė (vienas iškiliausių XX a. vokiečių kalba kūrusių poetų, modernizmo atstovas), vokiečių tapytojai ekspresionistai, architektas Walteris Gropius (architektūros teoretikas ir dizaineris, „Bauhaus“ mokyklos įkūrėjas), britų violončelininkė Jacqueline Mary du Pré.
Pastaruoju metu kartu su „Capella Cracoviensis“ įgyvendinote daugybę itin novatoriškų sceninių projektų, įskaitant operas, kryžminius projektus ir socialinius pasirodymus. Kokie Jūsų kūrybiniai ateities planai?
Šiandien labai svarbu, kad menas būtų plačiai suprantamas teigiamų psichinių pokyčių katalizatorius. Taigi kaskart stengiamės ne tik sugroti gerus koncertus, bet ir daryti visuomenei įtaką daugelyje lygių.
Ko palinkėtumėte Vilniui 700 metų jubiliejaus proga ir klausytojams, kurie jau laukia Jūsų pasirodymo Vilniuje?
Šiais sudėtingais laikais kiekvienam žmogui ir kiekvienam miestui reikia palinkėti: „Būk poetas, o ne karys“.
Opera „Halka“ – gegužės 17 d., trečiadienį, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniuje. Pradžia – 19.00 val.
Organizatoriai ir partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus kultūros centras, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija.
