Tęsiant kultūrinių mainų tarp Vilniaus ir Krokuvos miestų tradiciją, gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės Stanisław‘o Moniuszko‘s operos „Halka“ 1848 m. Vilniaus versija, kurią atliks kamerinis choras ir istorinių instrumentų orkestras „Capella Cracoviensis“ bei solistai iš Krokuvos. Šįmet 175-metį mininčios „Vilniaus Halkos“ koncertinis atlikimas – Krokuvos sveikinimas Vilniui 700 metų jubiliejaus proga.
„Vilnius ir Krokuva – miestai partneriai, jau daugiau nei tris dešimtmečius aktyviai plėtoja kultūrinį dialogą, vykdo išskirtinius tarpkultūrinius mainus. Per partnerystės laikotarpį įgyvendinta daug gražių iniciatyvų, vyko profesionalūs koncertai, parodos, seminarai ir kiti projektai. Šiuos miestus taip pat sieja bendra istorinė patirtis, todėl labai džiaugiuosi, kad Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga Krokuva prisistatys vilniečiams ir miesto svečiams su ypatinga programa – Krokuvos kamerinio choro ir istorinių instrumentų orkestro „Capella Cracoviensis“ atliekama Stanisław‘o Moniuszko‘s operos „Halka“ 1848 m. Vilniaus versija. Kultūros mainų tarp Krokuvos ir Vilniaus miestų renginys taip pat skirtas paminėti 175-ąsias „Vilniaus Halkos“ metines. Kviečiu nepraleisti įspūdingo Krokuvos miesto sveikinimo Vilniaus miesto 700-ojo gimtadienio proga“, – sako mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Pirmąja lenkų nacionaline opera vadinama, Vilniuje 1848 m. lenkų kompozitoriaus ir dirigento Stanisław‘o Moniuszko‘s (1819–1872) sukurta opera „Halka“ – dviejų veiksmų muzikinis kūrinys, kurio realistiškumas bei nelaimingos meilės drama leidžia jį lyginti su tokiais veikalais, kaip prancūzų kompozitoriaus, realistinės muzikos dramos kūrėjo Žoržo Bizė opera „Karmen“ ar italų kompozitoriaus Džiuzepės Verdžio garsiąja „Traviata“.
Gyvendamas Vilniuje (1840–1858) ir puikiai perpratęs sudėtingą, spalvingą etninę, religinę bei kalbinę multikultūrinę Vilniaus aplinką, Stanisław‘as Moniuszko novatoriškai ir drąsiai apnuogino aštrias savo laiko problemas. Prieš beveik du šimtus metų sukurtame ir didžiulį pasisekimą turėjusiame, dar „Vilniaus Halka“ vadinamame, dramatiškame kūrinyje išsiskleidžia sukrečianti, to meto gyva socialinė tragedija. Operos centre – kalnietė mergina Halka, įsimylėjusi bajorą Janušą, kuris veda kilmingą Zofiją. Per vestuvių iškilmes sode pasirodo Halka, ji dainuoja graudžią, ilgesingą dainelę, kuri visus sukrečia. Iš savo gimtinės Halka atėjo lydima Jonteko. Šis ją myli, globoja ir nesėkmingai bando atverti akis, kad ponaitis, jos vaiko tėvas, jai neištikimas. Jontekas bando Halką nuraminti ir išsiųsti namo. Tarnai Halką su Jonteku išvaro. Palūžusi Halka grįžta į kaimą ir išprotėja. Jontekas kaimiečiams pasakoja, kad juos išstūmė už vartų. Minia gailisi Halkos. Finaliniame operos epizode Halka viena, išduota stovi prie bažnyčios, kurioje tuokiasi Janušas. Ji pagaliau suvokia savo nelaimę, pyksta ir nori Janušui atkeršyti, bet galiausiai apsisprendžia nusižudyti pati – šoka į kalnų upę ir nusiskandina.
„Vilniaus Halką“ atliksiantis Krokuvos kamerinis choras ir orkestras „Capella Cracoviensis“ – ambicingus projektus įgyvendinantis, vienas įdomiausių senosios muzikos ansamblių Lenkijoje, kurio nariai yra talentingi kamerinės muzikos virtuozai, o ypač turtinga tembrų palete pasižymintis choras pastaraisiais metais tapo populiarus tarp geriausių įrašų kompanijų. Ansamblio repertuare – kūriniai nuo sakralinės Renesanso polifonijos, to meto instrumentais autentiškai atliekamų ankstyvojo Romantizmo operų, iki XX a. avangardinių kompozicijų.
„Capella Cracoviensis“ yra daugelio reikšmingų festivalių ir koncertų salių, tokių kaip „Bachfest Leipzig“, „SWR Festspiele Schwetzingen“, „Händel Festspiele Halle“, „Haydn Festspiele Brühl“, „Opéra Royal Versailles“, „Theater an der Wien“, Nacionalinio Lenkijos radijo simfoninio orkestro, Ščecino filharmonijos, Krokuvos „Misteria Paschalia“, kviestinis ansamblis. Tarp išskirtinių kolektyvo darbų – pirmą kartą Lenkijoje atliktas R. Wagnerio penkių dainų ciklas pagal Mathilde’ės Wesendonck eiles – „Wesendonck Lieder“ (1857–1858), ir, bendradarbiaujant su įrašų bendrove „Decca“, įrašytos G. B. Pergolesi (1710–1736) bei N. A. Porporos (1686–1768) operos, taip pat sėkmingai paruoštos lenkiškos sceninės versijos operoms: V. A. Mocarto „Figaro vedybos“, G. F. Hendelio „Amadis Galietis“, K. V. Gliuko „Orfėjas ir Euridikė“.
„Capella Cracoviensis“ įkurta 1970 m. tuomečio Krokuvos filharmonijos direktoriaus Jerzy Katlewicz‘iaus, kuris įpareigojo dirigentą ir muzikologą Stanisław‘ą Gałońskį prie filharmonijos suburti senosios muzikos ansamblį. Išaugusiam ir kaip nepriklausoma organizacija veikiančiam ansambliui nuo 2008 m. vadovauja kolektyvo generalinis ir meno vadovas – dirigentas Jan‘as Tomasz‘as Adamus.
Opera „Halka“ – gegužės 17 d., trečiadienį, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje. Pradžia – 19.00 val.
Renginys – nemokamas. Nemokami bilietai platinami kakava.lt svetainėje ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasose (Aušros Vartų g. 5, Vilnius). II–VI 11:00–19:00 val. (pietų pertrauka 14:30–15:00 val.).
Organizatoriai ir partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus kultūros centras, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija.
Daugiau informacijos apie koncertą feisbuke https://www.facebook.com/events/756439939224018/
